2014 m. kovo 4 d., antradienis

Išpjautas grūdas


Ačiū Andželikai už pagražintą foto.

Kada suvalgau obuolį,
Sėklas išspjaunu
Ir lieka toks kartėlis burnoje,
Kad būna labai gaila
Ir to vieno grūdo,
Pamesto pakelėje.
Išaugs iš jo laukinė obelis,
Niekas nevalgys vaisių,
O mindžios, kas tik panorės,
Kreiva šaka net dangaus šaukiasi,
Kad kas paskiepytų
Saldžia pavasarį nupjauta šakele
Nuo kitos obelies,
Tada ir toliau augtų,
Kaip visi.
Jei mažą iškasa,
Sode prigydo ir vis laisto,
Dažnai ir vaisių veda,
Žydi rausvai ar baltai.
Mes - sodo obelys,
O mūsų obuoliai
Toli toli nurieda,
Nebe pagausi, neskiepysi...
Kas kaltas, kad ji nederės?





Komentarų nėra: