Gyvenimas – tai
puslapiai,
Kuriuos rašau,
Paskui braukiu,
O rašalo dėmes valau
Nuo savo pirštų,
Vėl plunksną pamirkau –
Giliau, per daug giliai –
O lašas tyška,
Lieka išbarstytos mintys,
Brangesnės ir už
auksą...
Kuriu lyg pasaką
Apie žalius miškus,
Užlėkęs vėjas,
Neramus svetys, išverčia;
Pasipila iš paliestos
drevės
Dūzgiantis bičių
spiečius,
Su švelnia plunksna jį
sugaudau
Ir nunešu į avilį...
Žiūriu, kaip teka
Pro pirštus medus,
Laižau, geriu jo kvapą
Ir gaila liepų,
Pievose geltonų pienių,
Nes jas ruduo
Į kitą puslapį
sugaudė...
Man gaila ir savęs,
Kad neturiu auksinės
plunksnos,
Paskutinis rašalas
Po lašą senka...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą