Naujagimiai

Draugų foto

Pirmoji grįžta į laukus

Kuoduota pempė;

Nėra dar net žolės,

Dirvono pūdymas užartas,

O reikia pabaliais,

Kur ant panuovalio,

Kitur žemai,

Kiaušinėlius margus

Jau po šalnų aptūpti

Ir cypsėjimą išgirdus

Kažkur vesti, vesti...

Paskui suvirva debesy

Pilkasis vieversys

Ir arklio pėdoje pritūpęs

Savo sėklą barsto,

Kad jo mažieji skristų,

Kaip margieji sakalai,

Dažniau prie žemės glėbio

Nakčiai prisiglaustų.

O putpelė po krūmų žagarais

Savo krūtinę papuošė,-

Graži ta laimės pasaga,

Kol nepamatė vanagas...

Griežlė nubrido per rugius

Ir pabarė : „ Nedrįsk,

Tik prie vaikučių nesiartink“...

Dabar iš lizdo kyla

Vaikai gandro

Ir jų pulkelis

Vėl naujus debesėlius atranda.

Dangus – aukštai,

Žemė – žemai,-

Visi savus suranda...