2013 m. liepos 19 d., penktadienis

Molio dainos



Mano tėvynė -
Šaltinėlių kraštas;
Čia išteka kūrybinė versmė
Nuo ąžuolų girelių
Iki liepyno krašto,
Iš kur pareina mūsų giminė.
Išplautas molis
Nulipdyti prašosi
Pirmiausia – puodą,
Kad galėtų vaikai srėbti,
Ko jų tėvai atnešę
Iš savo patirties.
Ant molinės puodynės
Trykšta pieno lašas
Ir sugeria baltas dėmes,-
Jos tarsi žilas plaukas
Senelių maldose,
Kad būtų sotūs pusryčiai
Ir vakarienės skalsios,
Raštuotu rankšluosčiu
Galėtų duonos kepalą užtiesti.
Oi, koks mielas krosnies kvapas,
Iš kur atsklinda
Juodo molio dainos
Tėvynės, mano motinos, širdies.
Į molio grumstą
Dedu savo žodį -
Tegu jis išdegtas,
Nors puodeliu pavirs...
Dabar išgerk.

Keramikos muziejaus įkūrėjas Vytautas Valiušis


Komentarų nėra: