Nelauk,
kad kas paduotų
Duonos
riekę,-
Jinai
ateina per rankas,
Kas sėjo,
prižiūrėjo,
Paskui
kirto, riekė
Ir bėgo
ta pačia vaga
Iki
pavasario arimų
Vieversį
šaukdama...
Tik
neprašyk jos veltui,-
Niekas
veltui ir neduota -
Jinai
sūri, su prakaito srove,
Per visą
delną
Teka kaip
upelis
Kraujosrūvų
vaga rausva.
Už viską
užmokėta,
Kas pirkta
ir parduota,-
Rudens
tokia branda,
Kad paimi
į ranką
Duoną
juodą,
O akyse -
jinai balta balta...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą