Saulėgrąža

Gandro plunksna

Vasaros vidurys,
Saulėgrąža prie dalgio,

Tuojau mėnulio pilnatis

Ir eis artojai

Nuo šieno darbų

Dirvonų arti...

Ir aš pasipusčiau

Į gandro plunksną

Kasmetinį posmą,

Sukruto lizduose mažieji,

Pajuto, kad keliu už juos

Gražiausią tostą:

Užaugsit tokie stiprūs,

Padebesių gražūs laivai,

Ir nešite iš Lietuvos

Į tolimus kraštus

Jonvabalių švytinčias akis,

Vaizdingą upių panoramą,-

Kaip kregždės kerpa debesis

Ir žalios pušys ošia...

Mėlynių čia pilni šilai,

Girtuoklės svaigsta

Nuo gelsvųjų gailių,

Kvepiančių panosėje...

Ko tiktai gandro plunksna

Manęs neišmokė -

Matyti miško tankmėje

Voratinklį ir driežą,

Į aukštą medį lipantį vijoklį...

Saulės grąža iš lizdo kelia ir mane,

Žalių laukų klajoklį.

Eime, parodysiu, ką moku.