Užsidegė
kaštonų žvakės
Nuo saulės
spindulio -
Baltai,
baltai...
Kiekvieno
žiedo vidury
Sumirgo
akys
Ir
klausinėja, žvalgosi,
Kur jų
dalia pražys...
Pasaulis
toks gražus:
Siūbuoja
šakos,
O prie
ausies –
Tik vėjo
šnabždesys,
Tylus lyg
pirmas pabučiavimas
Sparnais
plaštakės,
Paliečia
ir nuskris...
Pavasario
kerai –
Tai tavo
balsas;
Noriu
tikėti, kad amžinai žydės.
Klausysiu,
ką jis sako,
Nors šis
pavasaris
Lengvu
vėju pavirs...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą