Papuošiau debesėlį

Debesėlį sulaikysiu,

Ant kraštelio patupdysiu

Margą paukštį čiulbuonėlį,

Baltą žiedą ramunėlės,

O į vidurį sodinsiu

Obelį...iš kur ją imsiu?

Tėvų sodas vienas liko -

Lūžta šakos, liemuo plikas;

Kas, kad žydi,

Vaisių veda,

Bet mano vaikai nemato,

Kur bėgiodavo mama

Debesėlį vydama...

O vaikaičiai net nematė,

Ką seneliai tenai statė,-

Jau užako šulinys -

Niekas jo neišvalys...

Lieka žodis kaip svirtis,

Vaikų pasaka – viltis;

Ją keliu į prie debesėlio,

Kad sūpuotų vienas vėjas,-

Augs, klausys,

Pasiilgę gal sugrįš?