Prasmė

Nedaug yra gėlių,

Kurios drauge ir gražios,

Ir labai nuodingos;

Nelieskime tokių,

Jos gal nenuodėmingos,

Jas ir sutvėrė,

Kad išliktų žemėje darna,

Žinotume savo ribas,

Nebodami nepriteklių

Ieškotume savy jėgų

Ir lemčiai atsispirtume...

Pasaulis tol dosnus,

Kol randame save,

O dar šalia kitus

Ir skelbiame apie gyvenimą,-

Jis nepakeičiamas ir tyras,

Kol esi laimingas...

Pavasaris atėjo į namus;

Gal to visai užtenka,

Kad suskaičiavę gegutės šūksnius

Jai atsilieptume:

- Esu pasauliui reikalingas.