Ilgesio grūdai

Ir dykumos, ir stepės,

Atogrąžų miškai,

Kalnynai ir tarpekliai -

Juos ne kasdien matai...

Ten mano broliai, sesės

Ir giminių vaikai,

Po žemę išsibarstę

Kaip ilgesio grūdai...

Nesėjau, oi, nelaukiau,

Kad bus tokie laikai,

Kai skrisdami per jūrą

Nuskęsta jų balsai...

Mano motulės akys -

Tik Anykščių laukai,

Pušynai ir berželiai,

O rankose linai...

Po neilgų klajonių

Pagaunu debesėlį,

Atplaukiantį aukštai,

Tada jo klausinėju,

Kada sugrįš vaikai...