Gyvenimo taškai

Nedaug tu man žadėjai,

Aš nieko neprašiau,

Gyvenimas taškus sudėjo,

Pavėlavau...

Abu mes pavėlavome

Į traukinį pavasario

Ir nužydėjo ievos,

Baltai nubiro kasos...

Į ateitį skubėjau,

Lydėjo rasos,

Kai rytas horizonte išsiliejo,

Pabiro ašaros...

Braukiau ir laisčiau pievą,

Žolė gražiai užaugo;

Kas pažadės man dieną

Prie balto beržo draugo?

Pasvirau prie žilvičio,

O topolis mane praaugo,

Taip vakaro šešėliai

Į ežerą įaugo...

Sukuosi vėjo malūnėliu,

Vėjelis taršo plaukus,

Naktį prišaukia mėnuo...

Atrodo, drauge augu.