2013 m. gegužės 23 d., ketvirtadienis

Aldutei


Elmiškis-Skiemonys

Kai debesys uždengia dangų,
Vis tiek ten šviečia saulė,-
Svajonėse matau,
Kokia galia,
Kūrybos laimė -
Atrasti žemėje
Savo vienintelį pasaulį:
Vaikystė mamos kraitėje -
Dainas ir meilę,
Tėvelio šypseną po ūsais,
Visos darnios šeimos
Kasdienį triūsą,
Savo kaimą.
Daug metų gyvenau,
Prisiminimų saulėje užaugau,
Turėjau daug draugų
Ir dar turiu vaikystės draugę,
Prie jos namų
Ramybę surandu,
Nors ji tiek daug prarado...
Daugiau ką pasakyti
Man sunku,
Tegu jos gėlės
Apie ją papasakoja,
Kas yra ir laimė,
Ir nelaimė.





Komentarų nėra: