2013 m. kovo 27 d., trečiadienis

Taikos salvė




Kai būna šventės,
Vis grįžtu į praeitį;
Žinau – baisiausia
Buvo ir yra karai.
Mažų tautų kančia,
Kada didieji
Padalina vis pasaulį,-
Anksčiau – žemes,
Dabar ir dangų
Nubraižo vis iš naujo
Žemėlapiais kitais.
Mes nekalti,
Kad krito bombos,
Išvarpė mūsų veidus,
Kad motinos ir sesės
Suklupo prie kapų
Ir daugelio nėra paminklų,
Tiktai girios šūvių aidas
Poškėjo ir po karo,-
Lyg amžinai prabilusi
Taikos pasauliui salvė:
Į atmintį vis sugrįžtu,
Ne mūsų buvo nutiesti
Karo keliai.


Komentarų nėra: