Rasakila

Aš niekada vis netikėjau,

Kad gali būti šalta

Po sniego patalais

Ir po skaidria ledo danga,

Kad tavo lūpos

Tartų žodį šaltą,

Kad virstų net ledu

Tavo ranka...

Aš visada žinojau ir tikėjau -

Yra viena šalta rasa,

Pavasarį iškritusi

Dar ant pirmos žolės

Ir ant rasakilų nusėdusi,-

Kaip taurė vyno įpiršta...

Iš tos taurės išgėriau,

Apsvaigo man galva

Ir žiemą palydėjau...

Nesitikėjau, oi, nesitikėjau,

Kad bus rasa šalta,

O tavo akių žvilgsnis -

Dargana.

Juk vis tikėjausi,

Kad bus pavasaris,

Žaliuos rasakila.