Pilnatvė

Per pilnatį

Saulė liūdna,

Nes ji nemato

Jo mielų akių,

Niekas nekalbina

Ir nekelia kas rytą

Su kavos puodeliu...

Garuoja tik upelis

Nuo saulės bučinių,

O naktys šaltos šaltos,

Kol upė po ledu.

Per pilnatį ir medžio žievė

Plečiasi ir verkia,

Kartais net sprogsta,

Laša sula

Iš beržų ir klevų,

Skruzdė nubudusi

Ateina atsigerti...

Per pilnatį

Naktį gražu,

Jei saulę dar šalia turiu.