2013 m. kovo 30 d., šeštadienis

Kaip gimsta ir žūsta talentai




Kiekvienas žodis – simbolis,
Kažkoks lemties signalas,
Kuris sukurtas daug anksčiau,
Kada dar protėviai gyveno
Savo dora, tiesa
Ir dainose užrašė
Apie savo darbus,
Savo dainas dainavo prie balanos -
Svajas ir nesėkmes
Ir siuntė dangui giesmę,
Kad ją girdėtų ir aukščiau.
Girdėjau posakį:
Jie buvo pilvo žmonės,
O mes jau išrinktieji
Ir talentai aukščiau“...
Taip žmonės ir save sudievino,-
Iš kitų duoną valgo
Ir neprisimena jau to,
Kuris žemiau...
Tos pačios aistros
Ir tos pačios delnų rievės,
Tik vienų - juodos ir sudiržusios,
O kitų baltos, nes turėjo turto tėvas,
Išleido sūnų, kur aukščiau,
Šiek tiek švariau.
Sakyk, ar aš pamelavau?



Komentarų nėra: