2012 m. birželio 18 d., pirmadienis

Vėjas


Pasiklausyk -
Tai vėjas kalbina gėles,-
Jis toks nepastovus,
Juk vasara atėjo...
Vienai į ausį sako:
-Mylima, tave regiu
Kaip baltą ateities rytojų...
Pribėgęs prie kitos
Paglamonėja ir dainuoja:
-Tu man vienintelė tokia,
Skaisti raudona rožė...
Trečioji, lauko ramunėlė,
Jo klausosi ir liūdi:
-Kodėl tokių dainų
Man niekada nepadainuoji?
Aš visada graži
Ir žydžiu lig rudens,
Kai tu prabėgi pasiklydęs
Ir šaltą žodį atputi...
Kada tu pastovus,
Mano laukų, dirvonų broli?


Komentarų nėra: