Daug metų reikia,
Kad visai suvoktum,
Kas tu esi,
Iš kur tavo dvasia gyva;
Jinai tokia tyli,
Kad gali pasislėpusi
Stebėti vienišą tave
Ir laukti, ir gėrėtis,
Kad pats eini pas ją...
Prie žemės visada
Tik paukštis tupiasi,
O kitas taikosi ir danguje,
Kad pasakytų, prakalbėtų,
Nes tavo siela atvira.
Vanduo ir miškas,
Saulės blyksnis netikėtas
Pažadino mane...
Kartu eime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą