Nusilenkiau upeliui,
Jo versme tekėjau,
Prie šalto akmenėlio
Sustojau, atsigėriau.
O jis man prakalbėjo:
-Su muzikos garsais
Ir iki šiol tekėjau,
Kur taip ilgai buvai,
Aš laukiau ir tikėjau?
Tokie statūs kalnai,
Oi, žalios lygios pievos,
Virš jų erelis laisvas skrieja...
-Aš atėjau, ar nematai,
Nes tavo balsas sužavėjo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą