Dažnai matau,
Kaip dygsta medis,
Kaip jam sunku
Dirvožemį praskelti,
Kaip sprogsta pumpuras
Daigelio mažo,
Kaip jam sunku
Į dangų prasikalus augti.
Mačiau, kaip skleidžiasi žiedelis
Ir būna gaila skinti,-
Tegu jis žydi sau,
Bet niekad nemačiau,
Kaip gimsta žmonės,
Nors ir pati gimdžiau.
Didžiausias turtas, lobis,
Kada pražysta ir užauga
Mažas ir mielas vaikas
Gyvendamas, nei aš – ilgiau..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą