Skiriu Vidmantui Plėtai
Yra žmonių vienišių,
Kurie tarsi nežinomi kariai
Gyvenimą pasirenka,
Kokį pasiūlo jiems likimas
Ir eina – gitara palydi,
O po ranka tik mintys...
Dainuoja laimės himną,
Nors patys laimę jau išsėmę
Iš savo širdies gilumos,
Dabar kitiems dalina.
Girdžiu atodūsį giesmės
Ir vėl garsai nutyla -
Tai nesibaigianti daina
Net iki paskutinio ir atodūsio,-
Kaip giesmė rylos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą