Kai pamatai,
Kas iš arti vilioja,
Jau tampa toliai artimi,
Tada spalvų dermė
Visai po kojomis
Net atsispindi danguje
Tarsi nauja srovė.
Ką jau buvai išmokęs
Mokantis ir prie molberto,
Reikia pamiršti – būti savimi,
Savo spalvas atskleisti,-
Jos tavo sieloje susikaupė
Ir virto tavimi.
Spalvų harmoniją
Gamta sukūrė
Ir jos pakeisti negali,
Tik daug daugiau pamatome,
Kai šiuos paveikslus žiūrime,
Į kuriuos sutelpa
Žmogaus širdis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą