Skiriu Algirdui M.
Žiemos medelis
Jau be lapų
Ir vėjas pučia kiaurai,
Visai atvirai;
Siūbuoja stagaras
Dar šįmet liaunas,
Bet nesiskundžia,
Kad tik jam blogai.
Visi miškai iš jų išauga -
Pavieniai būna neilgai;
Mažytė sėkla
Prie jo prisiglaudžia,
Šilumą pajaučia
Ir jau abiems gerai.
Nebūna vienišas ir vėjas -
Jis neša sėklą,
Sėja medelius
Ir džiaugiasi, kad jau pavasarėja
Ir šalčių nebebus.
Kur mūsų rankos,
Jei dar vienišas žmogus?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą