Kad gimstame iš nieko,
Atsiranda Don Kichotai?
Nes žirgą kausto jau kiti,
Prie asilo tik uodegos
Vis dar nauji prišoka,
Ieškodami vilties.
Nors šunį spardo
Su kietomis kanopomis,
Jis seka iš paskos,
Kad jį apgintų šeimininkas,
Iš balno kritęs pats...
Gal jį paglostys
Per ausį paplekšnos?..
Paskui tik stebisi visi -
Į sceną kopia tik pirklys,
Nupirkęs Dulsinėjos skarą,
Ir maino į žibintą,
Kad pasišviestų kelią
Grįždamas namo...
Ogi malūną kas nupirko,
Kas tokį triuką sugalvos?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą