Yra gražių šalių,
Kurios žiemos nemato,
Bet eina jie basi
Ir vis skubom,-
Per vandenis ir smėlį karštą,
Į kitą upės krantą
Lyno virvėmis nukanka,
Kad vaisių sau
Ir savo šeimai nusiskint...
Dar savo artimui dalint.
O iš paskos jiems
Žvėrys seka,
Kas liko nuo laužų,
Ir jau atvėsę, pasiimt.
Gal ir pas mus
Dabar jau jie atėjo
Kaip šakalai prie kvapo -
Imt ir imt?..
Sakai, žiema?
Neleisiu vandeniui užšalti;
Ir tu imk strėlę,
Ant jos klijuok tik jauką -
Visi sustings ir lauks.
O mes nueisime toliau
Ir sėsim rugį, miežį, kvietį...
Mes - žemdirbių šalis,
Žeme, priimk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą