Seniai žinau,
Kad niekada nereikia
Kūprintis ir gūžtis,
Bet niekada šio žodžio
Iki galo ir nesilaikau,-
Tokia jau mano prigimtis -
Jauniausio vaiko,
Kad vis dar į šalis dairausi
Ir kažko bijau.
Kas be atims,
Ką jau turiu...
Ir taip juk veltui atiduodu -
Ne vagys apvagia,
Pati išdalinu.
Ir kas skaniau -
Dedu į tavo puodą,
Ir kas gražiau -
Prie tavo stalo...
O kas tyliau -
Tik sau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą