Dar buvo ir nedaug šalnų -
Gyvenimas ilgai žydėjo.
Kai ką pakanda taip anksti,
Kad ir pražysti nesuspėja...
Seni kupstai nereikalingi -
Juos išrauna iš šaknų
Arba nudrasko šalti vėjai,
Kitus priglaudžia į namus,-
Jie žydi net ligi kitų žiedų,
Šitų numesti nesuspėję...
Surinkau grūdus,
Kiek galiu, kol dar turiu jėgų
Ir į ežias pasėjau,
Kad naujas daigas,
Nebijantis dar ankstyvų šalnų,
Išdygtų ir nenustotų
Šis jaunų dienų žydėjimas...
Eitų mergaitės
Pro tuos darželius
Ir jų kasas
Papuoštų gėlės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą