Tautodailininko Albino Šileikos darbas
Žmogus užgimęs
Kad sukurtų gėrį ;
Kai kam nesisekė -
Nuvinguriavo ir kreivi keliai...
Dažnai viena galvoju,
Kodėl neįdavė gamta pieštuko,
Mažyčio aštraus peilio,
Kad gimtų, mus pradžiugintų
Iš medžio puikūs drožiniai.
Kitam būtų padavusi plaktuką -
Iškaltų akmenį, visi žiūrėtų,
Skulptūrų parke vaikščiotų
Lyg Apolonai žmonės
Su disku ir strėle prie šono.
Dainuotų Paris,
Rinktųsi vėl iš trijų gražuolę,
Nepavydėtų viena kitai,
Neprašytų jo malonės,
Neužsidegtų karo židiniai...
Po šitiek metų
Vis to paties,
Žmogau, tebeprašai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą