Lyja...lyja...lyja
Ir krinta lyg ant stiklo
Lygut lygutėlio
Kur ne kur lašai;
Einu, o galvą man skrebena
Tie patys vieniši,-
Kaip išsklaidytos mintys
Ir vėl suėję ašarų takai.
O priešais asfaltuotas kelias -
Lygiai, lygiai -
Jokio akmenėlio;
Gal nesuklupsiu -
Lyja taip lengvai...
Jei nepaslysiu
Šalia kelio vieškelėlio,
Parnešiu gėlės žiedą,
Prie širdies priglaudusi -
Tvirtai, tvirtai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą