Matai?Onytė
Jau ant mano delno -
Visa iš mūsų miško,
Kaip tai darydavo
Ir broliai, ganydami seniai,-
Vadino juos „diedais“.
Dabar girdžiu,
Kaip čiulba jos širdelė
Pavasario sulaukus:
„Čyru vyru“,- vis rytais.
Tokia graži mano Onelė,
Lininiais palaidais plaukais.
Aš juos verpiau
Ilgais žiemužės vakarais...
Dabar dėkoju meistrui,
Pavadinusiam dukrelę,
Senu vardu- One.
Marijos motina
Gal laimina jo ranką,
Kad gimsta tokie drožiniai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą