2011 m. vasario 24 d., ketvirtadienis

Mūsų amžiaus simfonija




Klausiausi muzikos
Ilgai ilgai,
Nors supratau
Tik „baby“-vieną žodį:
Dainavo vyras,
Paskui moteris- švelniau,
O būgnai trankėsi
Ir kažką šaukė, šaukė...
Rėkė.
O ką, tik širdyje jutau,-
Iš pradžių ašaros riedėjo.
Nebuvo jokio vaizdo,
Bet mačiau...
Netilo garsas.
Ir aš tyliau -
Tik sieloje verkiau...
Ilgai ilgai ta muzika
Be žodžių dar virpėjo.
Supratau -
Tai mūsų amžiaus
Sumaištis ir gėda.
Tyliau.
Simfonijos klausau.
Turi gyvent,
Turi gyvent...
Turi gyvent!
Į kryžių atsirėmęs.

Komentarų nėra: