Šešėliai daubose,
Ant sniego kauburių...
Šakelės, rodos, slysta
Iš aukštos padangės -
Pasineria į pusnį,
Laukia, kol prabus
Kačiukai karklų.
Oi, kad suspėčiau
Juos pridengt delnais
Nuo vėjo ir apgaulės!
Jie dar maži,
Dar nemylėję
Ir dažnai svajas
Su realybę painioja.
Stovėsiu čia ilgai ilgai.
Matai-
Šešėliai susitraukė...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą