Aš nemačiau,kaip vaišėmsRuošiamas karalių stalas-
Jerubės,sako,kanarėlių padažai ,
Kad iš tolimų kraštų čia atkeliavę
Būtų nustebinti labai...
O aš ,prisėdusi prie savo stalo ,Sniegelio baltą staltiesę taisau-
Ant jos padėtas apynėlis ,
Ąžuolo lapelis,paparčių puokštė ,
Raudoni,iš kažkur čia atpūsti ,
Gal sniegenų nešti klevo lapeliai-
Neparagausi jų tikrai...
Nuo stalo pasikels karaliai ,Ką valgė,gėrė greit pamirš...
Liks amžinai užtiestas mano stalas ,
Kai ruošia jį vieni paukšteliai
Ir miškai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą