Erškėtrožės

Erškėtrožės dykynėje prie seno klevo ,
Kur ištuštėjus atmintis,pradingę pamatai ,
Raudonos uogos šilumą dar mena ,
Nors kartais dygūs būdavo spygliai...
Erškėtrožių kerai prie juodojo asfalto ,
Kuriuo eini be purvo,rodos,nemąstai ,
Kaip tavo artimiausieji gyvena ,
Kai jų išsiskiria ir dingsta net keliai.
Erškėtrožių kelmelis raudonuoja ,
Jei atveda širdis,prašau ,užeik.
Prie namo pamatų prinokusių
Saldžiųjų uogų saują
Ištiesiu tau ,papuošiu stalą atminties žiedais ...
Kai linksma ,liūdna-visada pareik.
2008