Kur geros rankos,kurios šiluma alsuoja,Kur akys,kurios žadina gerus žodžius?
Eini artyn,o akmenys- po kojom...
Ir tikslas nepasiekiamas pabėga vis tolyn.
Toks vėjas atšiaurus -
Net paskutinius marškinius nuplėšia
Ir bado tarsi adatos pečius,
Pirmų rudens šalnų ir sniego sūkuriai
Rankas ir kojas glosto,
O lūpos, atviros tik dainai,sužvarbo,
Per nugarą pagaugais lyg nubėga,
Tolimo kelio pažymėti ,
Sūrūs - kartūs prakaito lašai.
Užuovėjos glaudžiuos prie seno beržo,
Žiūriu-nukritę lapai vėjo neužstos...
Ir krinta krinta sunkūs žodžiai,
Tarsi naktų neišmiegotų padriki sapnai.
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą