Dievo karvutė,pasirinkusi ramunę,Baltą laukų gėlę,
Prieš saulę šildo sparnelius...
Ji ,sako,žinanti į ateitį kelius,
Jeigu žinai burtažodį
Ir, ją ant piršto pakylėjęs,
Prašai,kad skristų į namus.
Bet jos namai-laisvųjų pievų plotai,
O aš jos,skrendančios tolyn,nebemačiau,
Paklydau savo minčių
Ir svajonių labirintuos,
Bet ir atgal sugrįžt kelių neberadau...
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą