Mūsų sodas
Senam sode lapoja obelys prie kelio,
Aš naują sodą auginau.
Pavasarį šakų vainiką kelia
Ir sveikina visus
Saulutė su nauja diena
Šiltais kaip motinos delnai
Auksiniais spinduliais.
Ir senas ,jaunas renkasi sau kelią,
Kai soduose pražysta dobilai,
Bitutės žiedelius prakalbina
Ir vėjas galvas iškedena,
Kad būtų tiesūs,lygūs jiems keliai.
O kad geriau suprastų seno sodo kalbą,
Iškėlė žemė akmenis aukštai-
Vieniems jie įveiktus slenksčius dar mena,
Kitiems-pirmi gyvenimo išbandymai tiktai...
Kol švies viltis-sultingus obuolius dar skinsiu,
Kasmet sunoks rausvieji dobilai,
Kol meilės sodą širdyje auginsiu,
Tol džiaugsmas skleisis vis naujais žiedais.
2008
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą